Kepurė tai galvos apdangalas, uždedamas ant galvos, dengiantis viršugalvį ir paprastai pakaušį, galvos šonus. Kepurės pagal konstrukciją, medžiagas ir paskirtį labai įvairios, jų nusistovėjusios klasifikacijos nėra.
Dabar jau nebeįmanoma atsekti, kada žmogus pirmą kartą iš nudirtos gyvūno odos pasigamino sau kepurę, tačiau istorikai sutinka, kad galvos apdangalas buvo pirmoji pirmykščių žmonių aprangos detalė – mūsų nuogi protėviai anksti suvokė, kad galvą reikia dengti nuo kepinančios saulės bei merkiančio lietaus. Egipte rastos skulptūros, piešiniai iš senovės Kinijos ar monetos iš antikinės Graikijos bei Romos parodo, kad anais laikais kepurė ar galvos papuošalai buvo ir valdžios simbolis – o kaip kitaip išsiskirti iš daugmaž panašiais rūbais apsitaisiusių žmonių, tarkime, Romos senate?
Na, o dabartinių džentelmeno skrybėlių pradžia turbūt reiktų laikyti 1850 metus, kai vienas anglas paprašė kepurių gamintojo James Lock sukurti kažką patogesnio savo nuomininkams, kuriems cilindras nulėkdavo nuo galvų, vejantis Londono gatvių kišenvagius. Gamintojas tiesiog sumažino cilindro viršų, jį išgaubdamas, ir taip atsirado „Bowler“ (pavadinta pagal fetro tiekėją pavarde Bowler) tipo skrybėlė, mūsuose žinoma kaip katiliukas. Beje, tais laikais galvos apdangalai iš esmės turėjo tendenciją būti vadinami kulinariniais terminais: cilindrai liaudyje turėjo „pečiaus vamzdžio“ ar „Kamino“ pravardes, ir ne veltui ir kaminkrėčiai yra vaizduojami su cilindrais ant galvų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą